- džiūkštelėti
- džiū́kštelėti, -ėja (-ia), -ėjo intr. 1. Šll užkirsti, suduoti, čiukštelėti: Piemuo karvei smagiai džiū́kštelėjo Brt. 2. smarkiai užlyti: Ot džiū́kštelėjo lietus! Dsm.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
džiungtelėti — džiungtelėti, ėja, ėjo žr. džiūkštelėti 1: Atkėlęs kaipgi džiungtelės per kuprą! Žem … Dictionary of the Lithuanian Language
džiūktelėti — džiūktelėti, ėja ( ia), ėjo žr. džiūkštelėti 1: Džiūktelėjau par kuprą, tai kaip žaibas nulėkė vaikas Vkš. Džiūktelėjau žalga ir užmušiau antį Ėr. Dribdamas kad džiūktelėjo ant lentų ir išsimušė petį Ėr. Nelįsk, džiūktelės durės – kaktą parskels… … Dictionary of the Lithuanian Language
džiūkšterėti — džiūkšterėti, ėja ( ia), ėjo žr. džiūkštelėti: 1. Skerdžius kad džiūkšterėjo per kiškas, tai piemuo nežino kur dėtis Nmn. Kap džiūkšterėj[o] [kirviu], tai atkirto vienos rankos pirštus Al. 2. Kad džiūkšterėj[o] lietus, neliko nei sauso siūluko… … Dictionary of the Lithuanian Language